ŠARŪNAS Tadas - Lithuania

Stormtrooper

 

 

 

Artist presentation

 

Not long ago Lithuania was under physical occupation. A country whose national idea for half a century was so strongly dependent on an enemy who had occupied its territory is facing difficulties in defining itself in a neo-liberal reality. Enthusiasts of “enemy making” are confused by the fact that the enemy has become intangible, usually revealing itself in the form of unfamiliar ideas or flows of information.

In this series of photographs, archetypal Lithuanian landscapes drawn from traditional Lithuanian painting and art photography are patrolled by a storm trooper of the imperial army – a character from the epic movie Star Wars. His visit raises questions about the place of the romantic Lithuanian myth within a contemporary quest for identity, the longing for the Great Enemy, and the frustration caused by the loss of the latter.

The site has been invaded by this unheimlich metonym of foreign cultural invasion, resulting in a somewhat unsettling, if slightly humorous presentation of conflicted Lithuania, its landscape compromised by this new arrival. This uncanny juxtaposition and its effect on the surrounding landscape present a distant, unreal locality, one which the artist seems uncomfortable within, and one which we, the audience, are equally dislocated from. The wide angle of the images creates a distance between the viewer and the landscape, while the Storm trooper himself looks lost in his surroundings, with slumped shoulders and a quizzical upwards gaze. This is not a landscape that any party seems familiar with; rather, it is some remote, even alien, unknown space.”

Harry Weeks, “Baltimaadest: The locative case in Baltic photography” in “Generation of the place: Image, Memory and fiction in the Baltics”, ed. By VytautasMichelkevičius, Mene, 2011.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dvidešimt metų po Šaltojo Karo pabaigos Lietuvą vis dar kamuoja didžiojo priešininko ilgesys. Šalis, kurios nacionalinė idėja pusę amžiaus taip smarkiai priklausė nuo jos teritoriją fiziškai okupavusio oponento, susiduria su sunkumais bandydama save suvokti ir apibrėžti neo-liberalioje tikrovėje. Priešų kūrimo entuziastus, desperatiškai bandančius apibūdinti oponentą, glumina faktas, kad jis tapo nebeapčiuopiamas, dažniausiai pasireiškiantis mažai pažintų idėjų ar informacijos srautų pavidalu.

Lietuvos peizažuose iš tradicinės Lietuvos tapybos ir fotomeno darbų patruliuoja imperinės armijos šturmuotojas. Šio herojaus vizitas kelia klausimus apie romantinio Lietuvos mito vietą šiuolaikinėje tapatybėje, didžiojo priešininko ilgesį bei nusivylimą jo netekus.

“Į tai, kas sava, įsiveržia ši šiurpi unheimmlich” užsienio kultūros invazijos metonimija, o viso to rezultatas – šiek tiek nerimą keliantis, šiek tiek komiškas prieštaravimų draskomas Lietuvos vaizdas, grėsmės akivaizdoje atsdūręs jos kraštovaizdis. Per šį šiurpų sugretinimą ir jo paveiktą aplinkinį peizažą išskleidžiama tolima, nereali vieta, kurioje, rodos, nejauku pačiam menininkui ir kuri taip pat trikdo mus, žiūrovus. Platus fotografijų kampas sukuria atstumą tarp žiūrovo ir peizažo, o pats Šturmuotojas atrodo pasimetęs jį supančioje aplinkoje – nuleistais pečiais, nepatikliu aukštyn nukreiptu žvilgsniu. Atrodo, šito kraštovaizdžio nepažįsta nė viena iš pusių, tai veikiau – kažkokia tolima, gal net kitos planetos, nežinoma erdvė.”

Harry Weeks, “Baltimaadest: vietininko linksnis Baltijos fotografijoje”, knygoje “Vietos karta: atvaizdas, atmintis ir fikcija Baltijos šalyse”, sud. Vytautas Michelkevičius, Mene, 2011.